"Tools of destabilization": Kremlin's media offensive in Lithuania

Žlugus Sovietų Sąjungai, Kremlius prarado tiesioginę politinę ir karinę Lietuvos ir aplinkinio regiono kontrolę, tačiau beveik tuo pat metu pradėjo tobulinti nekarinės įtakos priemones, pasinaudodamas posovietinių visuomenių silpnybėmis ir pažeidumais: didėjančiu vidaus politiniu susiskaldymu, visuomenės nepasitenkinimu ekonomikos raida ir kitomis problemomis, etninių mažumų klausimu, šalių energetine ir žiniasklaidos priklausomybe. Šiame straipsnyje nagrinėjama Kremliaus valdomos žiniasklaidos vykdoma destabilizacijos politika Lietuvoje, daugiausia dėmesio skiriant 2013 m., kuomet Lietuva perėmė vadovavimą Europos Sąjungos Tarybai. Teigiama, jog pastaraisiais metais Rusija vis aktyviau naudoja „švelniosios galios“ taktiką. Tačiau Kremliaus valdžios ir politikos technologų rankose „švelnioji galia“ tarnauja šovinistiniams Rusijos tikslams. Rusijos konkurencinis pranašumas posovietinės erdvės žiniasklaidos lauke išnaudojamas ne tiek šios valstybės įvaizdžiui gerinti, kiek kovoti dėl istorijos traktavimo ir politinės įtakos, netgi – kaip liudija Ukrainos atvejis – pasirengti agresyviai intervencijai į kaimyninių valstybių teritoriją. Ši nauja galios strategija remiasi klasikiniu „skaldyk ir valdyk“ principu, kuris Lietuvos atveju yra nukreiptas į lietuvių ir lenkų tautinės mažumos supriešinimą, kitur – į rusakalbių gynybą nuo tariamų neo-nacių ar „Vakarų marionečių“. Nūdienos Rusijos politinis režimas meistriškai taiko „kietosios“ galios taktikas, tam kūrybiškai panaudodama žiniasklaidos priemones, ir Lietuvai tai jau teko patirti.After the collapse of the Soviet Union, the Kremlin has lost direct political and military control of the region in Lithuania and the surrounding region, but it almost at the same time began to develop non-military tools of influence by taking advantage of the weaknesses of post-Soviet societies: the increasing fragmentation of the internal politics, public dissatisfaction with the development of economy and other problems, the issue of ethnic minorities, the energetic and media addiction. This article examines the destabilization policy that was carried out in Lithuanian by the media of the Kremlin, with a focus on 2013 when Lithuania took over the leadership of the Council of the European Union. It is stated that in recent years, Russia is increasingly active in using "soft power" tactics. However, in the hands of authorities and politicians, "soft power" serves the chauvinistic goals of Russia. Russia's competitive advantage in the area of post-Soviet space of media is used not only to improve the image of the country but also to fight for the treatment of history and political influence, even, as the case of Ukraine shows, to prepare to carry out an aggressive intervention in the territory of a neighbouring country. The power of this new strategy is based on a classic "divide and conquer" principle, which, in the case of Lithuania, is directed to create a confrontation between Lithuanian and Polish ethnic minorities, in other places to the protection of Russian speaking people from the so-called neo-Nazis or "Western puppets". The current Russian political regime perfectly applies the "solid" power tactics, creatively using media, and Lithuania has already suffered from that